Rugs. 10, 2026<\/p>\n\n\n\n
Norvegijoje \u012fgyvendintas \u201eNorthern Lights\u201c projektas parod\u0117, kad anglies dioksido (CO\u2082) surinkimo, transportavimo ir ilgalaikio saugojimo infrastrukt\u016bra gali tapti ne tik klimato politikos, bet ir pramon\u0117s konkurencingumo dalimi. Pana\u0161ia kryptimi \u017eengia ir Baltijos \u0161alys \u2013 \u201eCCS Baltic Consortium\u201c projekto koordinator\u0117 \u201eKN Energies\u201c Klaip\u0117doje planuoja CO\u2082 perkrovos terminal\u0105, kuris tur\u0117t\u0173 tapti pirmosios atviros prieigos CO\u2082 surinkimo ir saugojimo grandin\u0117s regione dalimi. Projektas reik\u0161t\u0173 naujus krovini\u0173 srautus Klaip\u0117dos uostui, darbo vietas ir galimyb\u0119 sunkiajai pramonei ma\u017einti emisijas neprarandant konkurencingumo.<\/strong><\/p>\n\n\n\n 2025 m. veikl\u0105 prad\u0117j\u0119s Norvegijos \u201eNorthern Lights\u201c CO\u2082 transportavimo ir saugojimo projektas Europoje tapo vienu ry\u0161kiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, kaip skirting\u0173 \u0161ali\u0173 pramon\u0117s \u012fmon\u0117se surinkt\u0105 CO\u2082 galima i\u0161gabenti \u012f bendr\u0105 infrastrukt\u016br\u0105 ilgalaikiam saugojimui po \u0160iaur\u0117s j\u016bros dugnu. CCS (angl. Carbon Capture and Storage) arba anglies dioksido surinkimo, transportavimo technologija leid\u017eia pramon\u0117s \u012fmon\u0117se susidarant\u012f CO\u2082 surinkti dar prie\u0161 jam patenkant \u012f atmosfer\u0105, i\u0161gabenti ir saugiai laikyti tam skirtose vietose. Ji ypa\u010d aktuali sunkiajai pramonei, pavyzd\u017eiui, cemento gamybai, kur dalies emisij\u0173 sud\u0117tinga i\u0161vengti vien modernizuojant gamybos procesus ar pereinant prie \u0161varesn\u0117s energijos.<\/p>\n\n\n\n Augan\u010di\u0105 toki\u0173 paslaug\u0173 paklaus\u0105 rodo ir norveg\u0173 projekto pl\u0117tra \u2013 iki 2028 m. jo paj\u0117gum\u0105 planuojama padidinti nuo 1,5 mln. iki daugiau kaip 5 mln. ton\u0173 CO\u2082 per metus.<\/p>\n\n\n\n Pana\u0161i grandin\u0117 planuojama ir Baltijos \u0161alyse. Pramon\u0117s \u012fmon\u0117se surinkt\u0105 CO\u2082 ketinama transportuoti \u012f Klaip\u0117doje planuojam\u0105 terminal\u0105, \u010dia perkrauti \u012f specialius laivus ir i\u0161gabenti \u012f nuolatinio saugojimo vietas \u0160iaur\u0117s j\u016broje. Taip Klaip\u0117da tapt\u0173 jungiam\u0105ja grandimi tarp Baltijos \u0161ali\u0173 pramon\u0117s ir Europoje kuriamos CO\u2082 ilgalaikio saugojimo infrastrukt\u016bros.<\/p>\n\n\n\n Pasak \u201eKN Energies\u201c Nauj\u0173 energijos \u0161altini\u0173 vadov\u0117s R\u016btos Tum\u0117nien\u0117s, norveg\u0173 pavyzdys yra svarbus atskaitos ta\u0161kas planuojant ir Klaip\u0117dos terminal\u0105: \u201eRemiam\u0117s geriausia tarptautine praktika, \u012fskaitant \u201eNorthern Lights\u201c patirt\u012f, ta\u010diau terminalo technologiniai ir infrastrukt\u016briniai sprendimai bus pritaikyti planuojamiems CO\u2082 kiekiams ir regiono pramon\u0117s poreikiams.\u201c<\/p>\n\n\n\n Anot R. Tum\u0117nien\u0117s, tokios infrastrukt\u016bros poreik\u012f jau rodo ir rinkos duomenys. Bendrov\u0117s 2025 m. atlikta Lietuvos ir Latvijos pramon\u0117s \u012fmoni\u0173 apklausa parod\u0117, kad nuo 2030 m. potencial\u016bs CO\u2082 surinkimo kiekiai gal\u0117t\u0173 siekti apie 1,8 mln. ton\u0173 per metus, o iki 2040 m. \u2013 beveik 4 mln. ton\u0173.<\/p>\n\n\n\n Planuojama, kad Klaip\u0117dos terminalo paj\u0117gumai ilgainiui sieks 2,75 mln. ton\u0173 CO\u2082 per metus. Taip pat vertinama, kad papildomi CO\u2082 srautai gal\u0117t\u0173 padidinti Klaip\u0117dos uosto krov\u0105 apie 5 proc. ir sustiprinti miesto, kaip energetikos ir logistikos centro Baltijos regione, vaidmen\u012f.<\/p>\n\n\n\n Pasak R. Tum\u0117nien\u0117s, projekto ekonomin\u0117 nauda b\u016bt\u0173 juntama ne tik uoste. Skai\u010diuojama, kad projektas sukurt\u0173 daugiau kaip 100 tiesiogini\u0173 ir per 1000 netiesiogini\u0173 darbo viet\u0173, taip pat skatint\u0173 logistikos ir in\u017einerini\u0173 paslaug\u0173 pl\u0117tr\u0105. Tokia infrastrukt\u016bra taip pat pad\u0117t\u0173 i\u0161saugoti darbo vietas jau veikian\u010dioje pramon\u0117je, suteikdama \u012fmon\u0117ms daugiau galimybi\u0173 ma\u017einti emisijas.<\/p>\n\n\n\n \u201eTai ne tik aplinkosauginis projektas, bet ir investicija \u012f Lietuvos pramon\u0117s konkurencingum\u0105, darbo viet\u0173 i\u0161saugojim\u0105, Klaip\u0117dos uosto augim\u0105 ir ilgalaik\u0119 regiono ekonomin\u0119 pl\u0117tr\u0105\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia R. Tum\u0117nien\u0117.<\/p>\n\n\n\n Jos teigimu, projektas didint\u0173 ir auk\u0161tos kvalifikacijos specialist\u0173 poreik\u012f. \u201eSvarbu jau dabar ugdyti kompetencijas, kuri\u0173 artimiausiais metais reik\u0117s vystant CO\u2082 surinkimo, transportavimo ir saugojimo infrastrukt\u016br\u0105. Ilgainiui toki\u0173 specialist\u0173 patirtis ir \u017einios taps svarbia \u0161alies konkurencingumo dalimi\u201c, \u2013 sako R. Tum\u0117nien\u0117.<\/p>\n\n\n\n Projektas jau per\u0117jo ir svarb\u0173 etap\u0105 \u2013 planuojamo CO\u2082 perkrovos terminalo Klaip\u0117doje poveikio aplinkai vertinimo programa patvirtinta, o kitas etapas \u2013 PAV ataskaitos rengimas.<\/p>\n\n\n\n Vienu i\u0161 \u012fmon\u0117se surenkamo CO\u2082 \u0161altini\u0173 \u0161ioje grandin\u0117je taps \u201eAkmen\u0117s cementas\u201c \u2013 \u010dia surinktas CO\u2082 b\u016bt\u0173 transportuojamas \u012f Klaip\u0117dos perkrovos terminal\u0105, o i\u0161 jo i\u0161gabenamas ilgalaikiam saugojimui po \u0160iaur\u0117s j\u016bros dugnu. Akmen\u0117s rajono meras Vitalijus Mitrofanovas teigia, kad projekto poveik\u012f tur\u0117t\u0173 pajusti ne tik pati \u012fmon\u0117, bet ir visas regionas.<\/p>\n\n\n\n \u201eM\u016bs\u0173 patirtis investuojant \u012f laisv\u0105j\u0105 ekonomin\u0119 zon\u0105 parod\u0117, kad \u012f pramon\u0119 ar auk\u0161tesn\u0117s prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s technologijas investuotas vienas euras aplink save gali sukurti ma\u017edaug pusantro euro kit\u0173 investicij\u0173\u201c, \u2013 sako V. Mitrofanovas.<\/p>\n\n\n\n Pasak jo, \u201eAkmen\u0117s cemento\u201c anglies dioksido surinkimo projekto vert\u0117 siekia apie 500\u2013600 mln. eur\u0173, tod\u0117l jau jo \u012fgyvendinimo laikotarpiu gali augti apgyvendinimo, maitinimo, statybos ir \u012fvairi\u0173 kit\u0173 paslaug\u0173 poreikis, atsirasti daugiau darbo vietos verslams ne tik Akmen\u0117s rajone, bet ir platesniame regione.<\/p>\n\n\n\n Ilgalaik\u0119 naud\u0105 meras sieja ir su galimybe keisti pramoninio regiono krypt\u012f \u2013 daugiau d\u0117mesio skirti \u017ealesnei gamybai ir ma\u017eesniam produkcijos CO\u2082 p\u0117dsakui.<\/p>\n\n\n\n \u201eAkmen\u0117s rajonas yra vienas ry\u0161kiausi\u0173 pramonini\u0173 region\u0173 Lietuvoje. Ta\u010diau galime b\u016bti savivaldyb\u0117, kurioje stambi pramon\u0117 yra \u017ealia ir aplinkai draugi\u0161ka. Tai didint\u0173 ir pa\u010dios savivaldyb\u0117s patrauklum\u0105. \u0160iandien visi regionai konkuruoja d\u0117l \u017emoni\u0173, matome, kad jauniems \u017emon\u0117ms vis svarbesn\u0117 ekologija, gyvenamoji aplinka ir galimyb\u0117 dirbti bei gyventi aplinkoje, kurioje r\u016bpinamasi tvarumu. Tad manau, kad \u0161io projekto \u012fgyvendinimas tikrai sujudins ir sustiprins vis\u0105 region\u0105\u201c, \u2013 sako V. Mitrofanovas.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Sep 10, 2026 Norway\u2019s Northern Lights project has demonstrated that carbon dioxide (CO\u2082) capture, transport and permanent storage infrastructure can become not only an instrument of climate policy but also a means of strengthening industrial competitiveness. The Baltic States are moving in a similar direction \u2013 KN Energies, coordinator of the CCS Baltic Consortium project, […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":967,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_et_pb_use_builder":"off","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":"","footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-966","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/966","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=966"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/966\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":968,"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/966\/revisions\/968"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/967"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=966"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=966"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=966"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}CO\u2082 surinkimo potencialas regione \u2013 milijonai ton\u0173 per metus<\/h2>\n\n\n\n
Klaip\u0117dos ekonomikai \u2013 naujas impulsas<\/h2>\n\n\n\n
Akmen\u0117je tikimasi poveikio visam regiono verslui<\/h2>\n\n\n\n