{"id":993,"date":"2026-11-11T13:42:29","date_gmt":"2026-11-11T13:42:29","guid":{"rendered":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/?p=993"},"modified":"2026-11-11T13:42:30","modified_gmt":"2026-11-11T13:42:30","slug":"progress-on-planned-co%e2%82%82-transshipment-terminal-presented-to-klaipeda-communities","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/2026\/11\/11\/progress-on-planned-co%e2%82%82-transshipment-terminal-presented-to-klaipeda-communities\/","title":{"rendered":"Klaip\u0117dos bendruomen\u0117ms pristatytas vystomo CO\u2082 perkrovos terminalo progresas"},"content":{"rendered":"<p class=\"wp-block-paragraph\">Lap 11, 2026<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Klaip\u0117doje planuojamo CO\u2082 perkrovos terminalo projekte t\u0119siami svarbiausi planavimo etapo darbai \u2013 atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, baigtos prie\u0161-projektini\u0173 sprendini\u0173 studijos ir rengiamasi tolesniems projekto etapams. Lapkri\u010dio 10 d. vykusiame susitikime \u201eKN Energies\u201c projekto pa\u017eang\u0105 pristat\u0117 Klaip\u0117dos bendruomeni\u0173 asociacijos, Vit\u0117s ir Melnrag\u0117s bendruomeni\u0173 atstovams.<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Susitikimo su bendruomen\u0117mis metu \u201eKN Energies\u201c atstovai pristat\u0117 CO\u2082 perkrovos terminalo Klaip\u0117doje progres\u0105 ir artimiausius projekto etapus. Perkrovos terminalo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) analiz\u0119 bei teritorij\u0173 planavimo paslaugas teikian\u010dios \u012fmon\u0117s \u201eSweco Lietuva\u201c atstovai supa\u017eindino bendruomenes su vykstan\u010dio PAV proceso eiga ir tolesniais numatomais darbais.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201ePoveikio aplinkai vertinimas yra vienas svarbiausi\u0173 projekto parengiam\u0173j\u0173 etap\u0173, tod\u0117l mums svarbu ne tik nuosekliai atlikti visus reikalingus vertinimus, bet ir apie j\u0173 eig\u0105 informuoti bendruomenes. Siekiame, kad gyventojams b\u016bt\u0173 ai\u0161ku, kas jau atlikta, kokie darbai vyksta \u0161iuo metu ir kas numatyta toliau. Taip pat siekiame i\u0161girsti bei atsakyti \u012f bendruomen\u0117ms kylan\u010dius klausimus \u2013 dalis susitikimo buvo skirta b\u016btent tam\u201c, \u2013 teigia R\u016bta Tum\u0117nien\u0117, \u201eKN Energies\u201c Nauj\u0173 energijos \u0161altini\u0173 vadov\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">CO\u2082 perkrovos terminalo Klaip\u0117doje prie\u0161-projektini\u0173 sprendini\u0173 studij\u0105 (angl. FEED) atlikusios Norvegijos in\u017einerijos bendrov\u0117s \u201eAker Solutions\u201c atstovai taip pat gyventojams pristat\u0117 studij\u0173 bei kiekybinio rizikos vertinimo (angl. QRA) rezultatus. \u0160ios studijos b\u016btinos planuojamo terminalo techniniams sprendiniams detalizuoti ir su jo veikla susijusiems saugos aspektams \u012fvertinti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Klaip\u0117dos CO\u2082 perkrovos terminalas yra centrin\u0117 \u201eCCS Baltic Consortium\u201c projekto dalis, kuriuo siekiama sukurti pirm\u0105j\u012f tarpvalstybin\u012f anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir saugojimo (angl. carbone capture and storage, CCS) tinkl\u0105 Baltijos regione. \u0160is projektas buvo \u012fkurtas dar 2022 m., o \u201eKN Energies\u201c jame veikia kaip projekto koordinator\u0117 ir partner\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">CCS technologija bei kuriama infrastrukt\u016bra yra viena pagrindini\u0173 priemoni\u0173, galin\u010di\u0173 pad\u0117ti sunkiajai pramonei, tokiai kaip cemento gamintojai, tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje suma\u017einti savo tar\u0161os \u201ep\u0117dsak\u0105\u201c bei toliau s\u0117kmingai t\u0119sti veikl\u0105. Deja, ta\u010diau kai kuriais atvejai, pavyzd\u017eiui, cemento gamybos metu, ne\u012fmanoma i\u0161vengti susidaran\u010di\u0173 anglies dioksido emisij\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eSunkiosios pramon\u0117s \u012fmon\u0117s pa\u010dios ie\u0161ko b\u016bd\u0173 ma\u017einti sunkiai i\u0161vengiamas emisijas, tod\u0117l joms svarbu tur\u0117ti realiai veikian\u010dius sprendimus, kurie leist\u0173 t\u0119sti dekarbonizacij\u0105 ir kartu i\u0161laikyti konkurencingum\u0105\u201c, \u2013 sako R. Tum\u0117nien\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eCCS Baltic Consortium\u201c projekt\u0105 kartu su \u201eKN Energies\u201c sudaro Lietuvos cemento gamintojas \u201eAkmen\u0117s cementas\u201c, taip pat Latvijos cemento gamintojas \u201eSCHWENK Latvija\u201c, Japonijos laivybos kompanija \u201eMitsui O.S.K. Lines\u201c bei Norvegijos laiv\u0173 valdymo bendrove \u201eLarvik Shipping\u201c. Visi projekto dalyviai u\u017etikrins kuriamos CCS vert\u0117s grandin\u0117s veikl\u0105 \u2013 nuo CO\u2082 sugaudymo cemento gamyklose, transportavimo \u012f CO2 perkrovos terminal\u0105 Klaip\u0117doje, perkrovimo \u012f laivus bei i\u0161plukdymo \u012f ilgalaikio saugojimo vietas po \u0160iaur\u0117s j\u016bros dugnu.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160i\u0173 met\u0173 gegu\u017e\u0119 Vyriausyb\u0117 Klaip\u0117doje planuojam\u0105 CO\u2082 perkrovos terminal\u0105 pripa\u017eino valstybei svarbiu projektu.  2024 m. Europos Komisija \u201eCCS Baltic Consortium\u201c projektui suteik\u0117 Bendro intereso projekto (angl. Project of Common Interest, PCI) status\u0105, pripa\u017eindama j\u012f svarbiu tarpvalstybin\u0117s infrastrukt\u016bros objektu, reik\u0161mingai prisidedan\u010diu prie Europos S\u0105jungos (ES) energetikos politikos ir klimato tiksl\u0173 \u012fgyvendinimo. Dalis projekto yra bendrai finansuojama ES pagal CEF energetikos finansavimo priemon\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Planuojama, kad CO\u2082 perkrovos terminalas Klaip\u0117doje prad\u0117s veikl\u0105 2032 m.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Nov 11, 2026 Key activities in the planning phase of the proposed CO\u2082 transshipment terminal in Klaip\u0117da are progressing \u2013 the environmental impact assessment is underway, front-end engineering design studies have been completed, and preparations are being made for the next stages of the project. At a meeting held on 10 November, KN Energies presented [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":994,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_et_pb_use_builder":"off","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":"","footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-993","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/993","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=993"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/993\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":995,"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/993\/revisions\/995"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/994"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=993"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=993"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=993"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}