{"id":998,"date":"2026-11-12T09:40:39","date_gmt":"2026-11-12T09:40:39","guid":{"rendered":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/?p=998"},"modified":"2026-11-12T09:40:41","modified_gmt":"2026-11-12T09:40:41","slug":"front-end-engineering-design-studies-completed-for-the-planned-co%e2%82%82-transshipment-terminal-in-klaipeda","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/2026\/11\/12\/front-end-engineering-design-studies-completed-for-the-planned-co%e2%82%82-transshipment-terminal-in-klaipeda\/","title":{"rendered":"Baigtos planuojamo CO\u2082 perkrovos terminalo Klaip\u0117doje prie\u0161-projektini\u0173 sprendini\u0173 studijos"},"content":{"rendered":"<p class=\"wp-block-paragraph\">Lap 12, 2026<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Tarptautin\u0117s energijos terminal\u0173 operator\u0117s AB \u201eKN Energies\u201c vystomas anglies dioksido (CO\u2082) perkrovos terminalas \u017eengia \u012f nauj\u0105 etap\u0105 \u2013 baigtos prie\u0161-projektini\u0173 sprendini\u0173 studijos (angl. FEED). J\u0173 tikslas buvo sukurti detal\u0173 ir techni\u0161kai pagr\u012fst\u0105 terminalo projekt\u0105, suma\u017einti neapibr\u0117\u017etis bei pasirengti projekto \u012fgyvendinimui. Atliktos analiz\u0117s ir vertinimai patvirtino, kad terminalas gali b\u016bti techni\u0161kai \u012fgyvendintas, pastatytas Klaip\u0117dos uoste bei, svarbiausia, saugiai ir efektyviai eksploatuojamas.<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">FEED studijas atliko Norvegijos in\u017einerijos \u012fmon\u0117 \u201eAker Solutions\u201c, laim\u0117jusi dar pavasar\u012f skelbt\u0105 \u201eKN Energies\u201c konkurs\u0105. FEED projektavimo darbai truko apie 7 m\u0117nesius, per \u0161\u012f laikotarp\u012f buvo parengti pagrindiniai planuojamo CO\u2082 perkrovos terminalo Klaip\u0117doje technologiniai, in\u017eineriniai ir saugos sprendiniai, reikalingi tolimesniam projekto vystymui bei investiciniams sprendimams.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eFEED galima suprasti kaip b\u016bsimo terminalo projektiniai sprendiniai, be statybos leidimo. \u0160iame etape nustatomi pagrindiniai technologiniai ir in\u017eineriniai sprendiniai, \u012fvertinamos rizikos, ka\u0161tai bei \u012fgyvendinimo galimyb\u0117s. V\u0117liau \u0161ie sprendiniai tampa pagrindu rengiant detal\u0173j\u012f projekt\u0105 ir vykdant statybas\u201c, \u2013 teigia Justinas Jazbutis, \u201eKN Energies\u201c Dekarbonizacijos projekt\u0173 skyriaus vadovas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Svarbiausias FEED rezultatas \u2013 planuojamo terminalo techninio \u012fgyvendinamumo patvirtinimas. FEED metu buvo detaliai \u012fvertinta, ar terminal\u0105 galima saugiai eksploatuoti, ar jis gali b\u016bti pastatytas pasirinktoje vietoje, kaip jis integruosis \u012f esam\u0105 \u201eKN Energies\u201c infrastrukt\u016br\u0105 ir koki\u0173 technini\u0173 sprendini\u0173 reik\u0117s jo \u012fgyvendinimui.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eProjektavimo metu buvo atliktos i\u0161samios proceso, saugos, civilin\u0117s, konstrukcin\u0117s, elektros, automatikos ir kit\u0173 disciplin\u0173 analiz\u0117s, leidusios patvirtinti, kad pasirinkta planuojamo CO\u2082 perkrovos terminalo Klaip\u0117doje koncepcija yra techni\u0161kai pagr\u012fsta ir gali b\u016bti \u012fgyvendinta naudojant \u0161iandien rinkoje prieinamus technologinius sprendimus\u201c, \u2013 papildo J. Jazbutis.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Reik\u0161minga FEED dalis buvo skirta saugai ir rizikos valdymui \u2013 organizuotos specialist\u0173 darbo sesijos bei tarpdisciplinin\u0117s per\u017ei\u016bros, kuri\u0173 metu vertinti technologiniai procesai, planuojamo terminalo i\u0161d\u0117stymas, \u017emoni\u0173 sauga bei avariniai scenarijai. Atlikta visa eil\u0117 specializuot\u0173 saugos studij\u0173 ir vertinim\u0173 \u2013 j\u0173 metu buvo identifikuojami galimi pavojai, vertinamas esam\u0173 saugos barjer\u0173 pakankamumas bei nustatomos papildomos rizikos ma\u017einimo priemon\u0117s.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Viena svarbiausi\u0173 atlikt\u0173 FEED saugos studij\u0173 buvo kiekybinis rizik\u0173 vertinimas (angl. QRA), pad\u0117j\u0119s pagr\u012fsti planuojamo terminalo i\u0161d\u0117stym\u0105, saugos sistemas ir kitas rizikos ma\u017einimo priemones, kurios buvo tiesiogiai integruotos \u012f galutin\u012f terminalo projekt\u0105. QRA taip pat pagrind\u0117 tai, kad terminalo koncepcija atitinka taikomus saugos reikalavimus ir ger\u0105j\u0105 tarptautin\u0119 praktik\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eQRA analizavo galimus incident\u0173 scenarijus \u012fvairiose terminalo grandyse, \u012fskaitant gele\u017einkelio ir autocistern\u0173 i\u0161krovim\u0105, saugojim\u0105, vamzdynus bei laiv\u0173 pakrovimo operacijas. Taip pat buvo vertinamas galimas poveikis darbuotojams, gyventojams, aplinkiniams objektams. Pagrindin\u0117 QRA i\u0161vada yra tai, kad projekto sauga buvo vertinama nuo ankstyviausi\u0173 projektavimo etap\u0173 ir integruojama \u012f techninius sprendinius viso FEED metu. Analiz\u0117 leido patikrinti, ar pasirinkta terminalo koncepcija u\u017etikrina priimtin\u0105 rizikos lyg\u012f ir koki\u0173 papildom\u0173 apsaugos priemoni\u0173 reikia saugiam objekto eksploatavimui\u201c, \u2013 teigia J. Jazbutis.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">U\u017ebaigus FEED ir parengus QRA rezultatus, planuojamo CO\u2082 perkrovos terminalo projektas pereina \u012f tolimesnius poveikio aplinkai vertinimo (PAV) analiz\u0117s etapus. \u0160iuo metu rengiama PAV ataskaita, kuri bus teikiama vie\u0161inimui ir vie\u0161am svarstymui.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Primename, jog Klaip\u0117dos CO\u2082 perkrovos terminalas yra jungianti \u201eCCS Baltic Consortium\u201c projekto dalis, kuriuo siekiama sukurti pirm\u0105j\u012f tarpvalstybin\u012f anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir saugojimo (angl. carbone capture and storage, CCS) tinkl\u0105 Baltijos regione. \u0160is projektas buvo \u012fkurtas dar 2022 m., o \u201eKN Energies\u201c jame veikia kaip projekto koordinator\u0117 ir partner\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">2026 m. gegu\u017e\u0117s 27-\u0105j\u0105 Vyriausyb\u0117 suteik\u0117 CO\u2082 perkrovos terminalui Klaip\u0117doje valstybei svarbaus projekto status\u0105. 2024 m. Europos Komisija \u201eCCS Baltic Consortium\u201c projektui suteik\u0117 Bendro intereso projekto (angl. Project of Common Interest, PCI) status\u0105, pripa\u017eindama j\u012f svarbiu tarpvalstybin\u0117s infrastrukt\u016bros objektu, reik\u0161mingai prisidedan\u010diu prie Europos S\u0105jungos (ES) energetikos politikos ir klimato tiksl\u0173 \u012fgyvendinimo. Dalis projekto yra bendrai finansuojama ES pagal CEF energetikos finansavimo priemon\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Planuojama, kad CO\u2082 perkrovos terminalas Klaip\u0117doje prad\u0117s veikl\u0105 2032 m.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Nov 12, 2026 The carbon dioxide (CO\u2082) transshipment terminal being developed by international energy terminal operator AB KN Energies has reached a new milestone with the completion of its Front-End Engineering Design (FEED) studies. The studies aimed to develop a detailed and technically sound terminal design, reduce uncertainties and prepare for project implementation. The analyses [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":999,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_et_pb_use_builder":"off","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":"","footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-998","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/998","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=998"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/998\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1000,"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/998\/revisions\/1000"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/999"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=998"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=998"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/ccs-baltic.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=998"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}