Dažniausiai užduodami klausimai

Anglies dioksidas, dar vadinamas CO₂, yra bespalvės ir bekvapės dujos, būtinos gyvybei Žemėje – augalai jas naudoja fotosintezės procese. Žmonės ir kiti žinduoliai, paukščiai, žuvys, ropliai bei varliagyviai kvėpuodami įkvepia deguonį ir iškvepia anglies dioksidą. Šios dujos taip pat išsiskiria yrant organinėms medžiagoms. Anglies dioksidas taip pat naudojamas ir maisto pramonėje – pasitelkus šias dujas nokinami vaisiai, gaminami gazuoti gėrimai.

CO₂ susidaro ir dėl žmogaus veiklos, pavyzdžiui, žemės ūkyje arba pramonėje, energetikoje ir kitose srityse naudojant iškastinį kurą – anglį, naftą ir jos produktus ar gaminant cementą.

Nors CO₂ yra natūralios ir gyvybei būtinos dujos, per didelis jų kiekis žemės atmosferoje stiprina šiltnamio efektą ir prisideda prie klimato kaitos, todėl ieškoma būdų, kaip susidarančias CO2 emisijas būtų galima sumažinti, ypač sunkiai dekarbonizuojamuose pramonės sektoriuose – viena iš išeičių yra CCS (angl. carbon capture and storage) technologija.

CCS procesą sudaro trys pagrindiniai etapai:

SurinkimasPirmajame etape sunkiosios pramonės įmonėse, pavyzdžiui, cemento gamyklose, susidarantis CO2 gali būti surenkamas dar prieš jam patenkant į atmosferą. Specialios technologijos atskiria CO2 nuo kitų išmetamųjų dujų, o surinktas anglies dioksidas suspaudžiamas ir suskystinamas. Taip jo tūris sumažėja kelis šimtus kartų, todėl CO2 tampa tinkamas saugiam ir efektyviam transportavimui.

TransportavimasSurinktas ir suskystintas CO₂ transportuojamas į perkrovos terminalą, o iš jo – jau į ilgalaikio saugojimo vietą. Tokie perkrovos terminalai yra svarbi jungtis tarp sausumos transporto ir ilgalaikio saugojimo vietų. Priklausomai nuo atstumo, infrastruktūros ir transportuojamo kiekio, anglies dioksidas gali būti transportuojamas geležinkeliu, specialiomis autocisternomis arba vamzdynu. Kuriant CCS vertės grandinę Baltijos regione, I-jame „CCS Baltic Consortium“ projekto etape pasirinktas CO2 transportavimas geležinkeliais ir autocisternomis.

Saugojimas: Paskutiniame etape į ilgalaikio saugojimo vietą atgabentas CO2 įleidžiamas į giliai po jūros dugnu esančius poringų uolienų sluoksnius arba buvusius naftos ar dujų telkinius. Virš jų esantys nelaidžių uolienų sluoksniai veikia kaip natūralus barjeras, neleidžiantis CO2 grįžti į atmosferą. Taip anglies dioksidas gali būti saugiai izoliuotas tūkstančius metų ir nebedalyvauti klimato kaitą skatinančiuose procesuose.

Pramonės procesų metu išsiskiriantis CO₂ sudaro apie penktadalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų. Per didelis ŠESD kiekis atmosferoje keičia mūsų planetos klimato pusiausvyrą.

Vienas svarbiausių būdų mažinti ŠESD emisijas – iškastinius energijos šaltinius keisti atsinaujinančiais. Tačiau kai kuriuose pramonės sektoriuose vien to nepakanka, nes dalis CO₂ susidaro ne dėl naudojamo energijos šaltinio, o dėl pačių cheminių gamybos procesų. Pavyzdžiui, cemento gamyboje kaitinant klintis CO₂ išsiskiria kaip cheminės reakcijos dalis, nepriklausomai nuo to, ar procesui naudojama iškastinė, ar atsinaujinanti energija. Tokiais atvejais, taip pat plieno, stiklo gamybos, chemijos pramonėje ir kituose sunkiai dekarbonizuojamuose sektoriuose, CCS technologija gali būti vienas pagrindinių sprendimų.

CCS technologija nesumažina pramoninio proceso metu susidarančio CO₂ kiekio, tačiau leidžia jį surinkti ir neleisti jam patekti į atmosferą. Surinktas CO₂ transportuojamas į ilgalaikio saugojimo vietas, pavyzdžiui, Šiaurės jūroje esančius buvusius naftos ar dujų telkinius arba kitas tam tinkamas geologines struktūras, kuriose jis gali būti nuolat saugomas.

Efektyviai surenkant ir saugant CO₂ bei neleidžiant jam patekti į atmosferą, CCS tampa viena svarbiausių technologijų, galinčių reikšmingai sumažinti pramonės procesų metu į atmosferą patenkančias šiltnamio dujų emisijas ir taip prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.

Dauguma pramonės įmonių jau mažina emisijas ten, kur tai įmanoma. Tačiau likusių emisijų, ypač cemento, plieno, chemijos, trąšų gamybos sektoriuose be CCS visiškai panaikinti neįmanoma. Bendra CO₂ transportavimo ir ilgalaikio saugojimo grandinė, kurioje veikia ir CO₂ perkrovos terminalas, suteikia galimybę kelioms pramonės šakoms kartu mažinti CO₂ emisijas regione ir išlikti konkurencingoms Europos sąjungos rinkoje.

CCS projektų pasaulyje sparčiai daugėja. Remiantis 2025 m. „Global Status of CCS“ ataskaita, pasaulyje šiuo metu veikia 77 CCS objektai, 47 yra statomi, 297 – pažengusiame plėtros etape, o dar 313 – ankstyvajame plėtros etape.

Šioje srityje lyderiauja tokios valstybės kaip JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Norvegija ir Kinija.

Cemento gamyklose ir kitose pramonės įmonėse susidarantis CO₂, kurio emisijų sudėtinga išvengti kitomis technologijomis, bus surenkamas, suskystinamas ir transportuojamas į nuolatinio geologinio saugojimo vietas Šiaurės jūroje.

Taip. CCS technologija naudojama jau daugiau nei 50 metų, o jos saugumas grindžiamas per dešimtmečius sukaupta praktine patirtimi ir išbandytais inžineriniais sprendimais. Iš pradžių ši technologija buvo taikoma naftos telkiniuose – CO₂ buvo leidžiamas į eksploatuojamus telkinius siekiant padidinti naftos išgavimo efektyvumą.

Vėliau sukauptos žinios ir patirtis buvo pritaikytos plėtojant komercinius CCS projektus. Pirmasis toks projektas – „Sleipner“ – pradėjo veikti 1996 m. Norvegijoje. Jame CO₂ nuolat saugomas po Šiaurės jūros dugnu. 2025 m. „Global CCS Institute“ ataskaitoje nurodoma, kad šiame projekte tokiu būdu jau saugoma apie 20 mln. tonų CO₂.

CCS projektuose CO₂ leidžiamas į po jūros dugnu esančias porėtas uolienų struktūras arba išeksploatuotus naftos ir dujų telkinius, paprastai apie 2–3 kilometrų gylyje. Saugojimo vietos parenkamos itin kruopščiai, įvertinant jų geologines savybes ir tinkamumą ilgalaikiam CO₂ saugojimui. Be to, saugyklos yra nuolat stebimos, kad būtų užtikrinta, jog CO₂ išliktų saugiai saugomas.

Laikui bėgant CO₂ lieka sulaikytas uolienų porose, kur ištirpsta sūriame vandenyje arba mineralizuojasi ir virsta kietais karbonatais. Tai natūraliai vykstantys procesai, kurių metu CO₂ išlieka stabilioje būsenoje. Šių procesų trukmė priklauso nuo saugojimo vietoje esančių uolienų tipo.

CO₂ nėra toksiškos ar nuodingos dujos – tai natūrali oro dalis, kurią patys iškvepiame kvėpuodami. Esant įprastai anglies dioksido koncentracijai ore, šios dujos nekelia pavojaus žmonių sveikatai.

Vis dėlto, labai didelė CO₂ koncentracija gali išstumti ore esantį deguonį, todėl CCS projektuose su sauga susijusios rizikos yra kruopščiai prižiūrimos ir kontroliuojamos. CO₂ laikomas ir transportuojamas uždarose sistemose, taikant nuolatinę stebėseną, saugos priemones ir reagavimo procedūras. CO₂ perkrovos terminale Klaipėdoje yra numatytos priemonės, tokios kaip detektoriai, avarinės uždarymo sklendės, sklaidą ribojančios sienos, kurios mažiną CO₂ sklaidą avarinio išsiliejimo atveju.

Įprastas CO₂ yra dujinės būsenos, o suskystintas CO₂ (dar vadinamas LCO₂) gaunamas jį išgryninus, atšaldžius iki –30 °C, suslėgus iki 15 barų.

Pačios CO₂ yra bekvapės dujos.

Siekiant klimato neutralumo tikslų, cemento gamyba kelia rimtą iššūkį – su ja siejama apie 7–8 proc. pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų.

Daugiau nei pusė cemento gamybos metu išsiskiriančio CO₂ susidaro kalcinacijos proceso metu kalcinuojant kalkakmenį, kai iki beveik 1,5 tūkst. laipsnių įkaitintas kalkakmenis skyla į kalcio oksidą ir CO₂. Be šio proceso negalima pagaminti pagrindinės cemento rišamosios medžiagos – klinkerio. Taigi, tai neišvengiama cemento gamybos proceso dalis, todėl vien perėjus prie atsinaujinančių energijos šaltinių šių emisijų išvengti neįmanoma.

CCS technologija leidžia šio proceso metu susidarantį CO₂ surinkti ir neleisti jam patekti į atmosferą.

Tai svarbu ne tik siekiant mažinti emisijas, bet ir išlaikyti cemento pramonės konkurencingumą – didėjant CO₂ taršos mokesčiams, CCS technologijos neįsidiegusioms įmonėms gamybos kaštai gali reikšmingai išaugti.

Terminalo veiklą numatoma vykdyti esamo „KN Energies“ skystųjų energijos produktų terminalo teritorijoje, Burių g. 19, Klaipėdos miesto šiaurės vakarinėje dalyje.

Šiuo metu planuojama, kad didžioji dalis CO₂ į Klaipėdos terminalą bus atgabenama geležinkeliais, naudojant jau esamus bėgius ir geležinkelių infrastruktūrą (apie 130 geležinkelio cisternų į parą). Mažesni CO₂ kiekiai galės būti pristatomi autocisternomis (apie 36 autocisternos į parą), pavyzdžiui, atviros prieigos principu prie projekto prisijungiančių įmonių. Taip pat poveikio aplinkai vertinimo (PAV) analizėje vertinama galimybė CO₂ transportuoti ir vamzdynu, tačiau šis sprendimas kol kas yra tik viena iš alternatyvų.

Į Klaipėdos CO₂ perkrovos terminalą iš pramonės įmonių surinktas ir suskystintas CO₂ bus atgabenamas geležinkeliais ir autocisternomis. Terminale CO₂ bus laikomas specialiai tam skirtose talpyklose ir perkraunamas į specializuotus laivus, kuriais bus išgabenamas į nuolatinio geologinio saugojimo vietas Šiaurės jūroje.

Pačiame Klaipėdos terminale CO₂ nebus geologiškai saugomas. Klaipėdos terminalas veiks kaip tarpinė stotelė.

CO₂ perkrovos terminalas bus projektuojamas ir eksploatuojamas laikantis Lietuvoje bei Europos Sąjungoje taikomų saugos reikalavimų. CO₂ bus laikomas ir perkraunamas uždarose sistemose, o terminalo veikla bus nuolat stebima ir kontroliuojama. Saugai užtikrinti bus naudojamos automatizuotos kontrolės sistemos, pavyzdžiui, CO₂ jutikliai, automatinės avarinio atjungimo sistemos, avarinės uždarymo sklendės, apsauginiai slėgio vožtuvai, CO₂ sklaidą mažinančios sienos ir kitos techninės saugos priemonės, taip pat nustatytos aiškios veiklos ir reagavimo į avarines situacijas procedūros.

PAV ataskaitoje bus įvertinta ir visuomenei bei institucijoms pristatyta CO₂ perkrovos terminalo galimų avarijų rizika. Prieš pradedant eksploatuoti terminalą bus parengta terminalo Saugos ataskaita bei Avarijų parengties ir likvidavimo planas, kurie bus suderinti su atsakingomis institucijomis.

Terminalas bus projektuojamas taip, kad jo veikla atitiktų visus taikomus aplinkosaugos reikalavimus ir nekeltų reikšmingo poveikio oro ar vandens kokybei. CO₂ bus laikomas ir perkraunamas uždarose sistemose, o galimos emisijos, nuotekos ir kiti aplinkosauginiai aspektai bus įvertinti PAV metu.

PAV leis detaliai įvertinti planuojamą veiklą ir, jei būtų nustatytas papildomų priemonių poreikis, jos bus numatytos dar prieš pradedant terminalo veiklą.

Terminalas bus projektuojamas taip, kad jo poveikis aplinkinei teritorijai ir gyventojams būtų kuo mažesnis. PAV metu bus pateikiamas detalus planuojamo terminalo poveikio aplinkai vertinimas atskiriems aplinkos elementams – aplinkos orui, klimatui, paviršiniams vandenims, dirvožemiui, žemės gelmėms, kraštovaizdžiui, bioįvairovei, saugomoms teritorijoms, kultūros paveldo vertybėms ir materialiajam turtui bei visuomenės sveikatai tiek terminalo statybos, tiek eksploatacijos metu.

Pagal vertinimo rezultatus bus numatytos priemonės galimam poveikiui sumažinti.