Kov. 25, 2026
Kovo 23–24 d. AB „KN Energies“ kartu su UAB „Sweco Lietuva“ susitiko su Klaipėdos bendruomenių asociacijos valdyba bei Melnragės ir Vitės bendruomenėmis. Susitikimuose pristatytas Lietuvoje bei Latvijoje vystomas „CCS Baltic Consortium“ projektas ir planuojamas anglies dioksido (CO₂) perkrovos terminalas Klaipėdoje.
Gyventojai buvo supažindinti su CCS (angl. carbon capture and storage) technologija, leidžiančia surinkti pramonėje, pavyzdžiui, cemento gamybos metu išsiskiriantį CO₂, jį suskystinti ir saugiai perduoti tolimesniam ilgalaikiam saugojimui – taip CO₂ emisijoms nepatenkant į mūsų atmosferą. Ši technologija yra viena pagrindinių priemonių, galinčių padėti pramonei sumažinti savo taršos „pėdsaką“ bei toliau sėkmingai tęsti veiklą ir mažinti klimato kaitą.
Siekiant sukurti pirmąją CCS vertės grandinę Baltijos regione, 2022 m. buvo įsteigtas „CCS Baltic Consortium“ projektas, o „KN Energies“ jame veikia kaip projekto koordinatorė ir partnerė. Konsorciumo veikloje taip pat dalyvauja Lietuvos cemento gamintojas „Akmenės cementas“, Latvijos cemento gamintojas „SCHWENK Latvija“, Japonijos laivybos kompanija „Mitsui O.S.K. Lines“ bei Norvegijos laivų valdymo bendrovė „Larvik Shipping“.
„CCS Baltic Consortium“ dalyviai užtikrins visos CCS vertės grandinės veikimą – nuo CO₂ sugaudymo cemento gamyklose, transportavimo, skystinimo iki saugaus perkrovimo į laivus Klaipėdoje planuojamame perkrovos terminale bei išplukdymo į ilgalaikio saugojimo vietas po Šiaurės jūros dugnu.
„Tai bus pirmoji tokio tipo infrastruktūra Baltijos šalyse, sukursianti sąlygas sparčiai Lietuvos ir viso regiono pramonės dekarbonizacijai. Ji didins regionų konkurencingumą modernizuojant pramonės šakas, kurs naujas darbo vietas, prisidės prie Lietuvos klimato neutralumo tikslų bei pritrauks naujas investicijas ir inovacijas į Baltijos šalių ekonomikas“, – teigia Rūta Tumėnienė, „KN Energies“ Naujų energijos šaltinių vadovė.
Svarbų vaidmenį „CCS Baltic Consortium“ projekte atliks CO₂ perkrovos terminalas Klaipėdoje, planuojamas „KN Energies“ Skystųjų energijos produktų terminalo teritorijoje. Šiemet „KN Energies“ kartu su partneriais atlieka terminalo Klaipėdoje statybos ir veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) analizę bei prieš-projektinių sprendinių studiją (angl. FEED). Šie darbai leis parengti techninius sprendinius, reikalingus galutiniam investiciniam sprendimui. Planuojama, kad terminalas bus pastatytas iki 2030 m.
CO₂ perkrovos terminalo PAV analizę rengiančio rangovo „Sweco Lietuva“ aplinkosaugos ir planavimo skyriaus vadovas Vytautas Belickas pažymi, kad šiuo metu yra rengiama PAV programa, kurios tikslas – apibrėžti vertinimo apimtį ir nagrinėtinas sritis. Remiantis PAV programa bus atliekamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir rengiama PAV ataskaita, kurioje bus pateikti vertinimo rezultatai. Tiek PAV programą, tiek PAV ataskaitą vertins ir visuomenė, ir poveikio aplinkai vertinimo subjektai bei atsakinga institucija – Aplinkos apsaugos agentūra.
„Susitikimų su bendruomenėmis metu norėjome išgirsti ir aptarti bendruomenėms rūpimus klausimus, kad juos galėtume įtraukti į PAV programą bei juos įvertinti atliekant PAV analizę. Siekiame, kad šis procesas būtų kuo atviresnis – nuo PAV programos iki galutinės ataskaitos visuomenę kviesime aktyviai dalyvauti, teikti pastabas ir pasiūlymus“, – sako V. Belickas.
Planuojamo CO₂ perkrovos terminalo Klaipėdoje infrastruktūra pradės veiklą bendradarbiaudama su minėtomis cemento gamyklomis Lietuvoje ir Latvijoje. Numatyta, kad vėliau infrastruktūra veiks atviros prieigos principu (angl. open-access), sudarydama galimybes prie jos prisijungti papildomiems sektoriams ir įmonėms bei taip skatinant CCS technologijų taikymą.
2024 m. Europos Komisija „CCS Baltic Consortium“ projektui suteikė Bendro intereso projekto (angl. Project of Common Interest, PCI) statusą, pripažindama jį svarbiu tarpvalstybinės infrastruktūros objektu, reikšmingai prisidedančiu prie Europos Sąjungos (ES) energetikos politikos ir klimato tikslų įgyvendinimo. „CCS Baltic Consortium“ yra bendrai finansuojamas ES pagal CEF energetikos finansavimo priemonę.
