Lap. 30, 2023
Europos Komisija tvirtina pirmąjį bendro intereso projektų (PCI) ir abipusio intereso projektų (PMI) sąrašą, į kurį įtrauktas ir „CCS Baltic Consortium“ projektas. Šis sąrašas visiškai atitinka Europos žaliojo kurso tikslus. Tai reiškia, kad projektas pripažįstamas itin svarbiu tarpvalstybiniu CCS projektu, kuris reikšmingai prisidės prie Europos Sąjungos (ES) energetikos politikos įgyvendinimo ir klimato tikslų siekimo.
CO₂ surinkimo ir saugojimo projektą „CCS Baltic Consortium“ planuoja įgyvendinti dvi cemento gamyklos – „Akmenės cementas“ ir „SCHWENK Latvija“ (abi priklauso Vokietijos kapitalo bendrovei „SCHWENK“), „Klaipėdos nafta“ bei tarptautinės laivybos bendrovės „Larvik Shipping“ ir „Mitsui O.S.K. Lines“. Praėjusiais metais bendrovės įkūrė „CCS Baltic Consortium“, atliko projekto analizę, galimybių studiją ir pateikė paraišką ES dėl projekto įtraukimo į 6-ąjį PCI sąrašą.
Projektu siekiama sukurti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo vertės grandinę Lietuvoje ir Latvijoje, kuri apimtų pramonės sektoriuje susidarančio CO₂ surinkimą ir transportavimą sausuma bei jūra į nuolatinio saugojimo vietas, potencialiai esančias Šiaurės jūroje. Tokiu būdu CO₂ būtų grąžinamas ten, iš kur kilo.
„CO₂ surinkimas ir saugojimas yra svarbi šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo ir pramonės dekarbonizacijos strategijos dalis. Tai svarbi priemonė siekiant stabdyti klimato kaitos procesus ir švelninti jų poveikį, kartu išsaugant valstybėms svarbias pramonės šakas. PCI statuso suteikimas projektui, kurį planuojame kartu su partneriais, tik dar kartą patvirtina CO₂ surinkimo ir saugojimo infrastruktūros svarbą“, – teigia „Klaipėdos naftos“ vadovas Darius Šilenskis.
„Ši sritis ypač aktuali sektoriams, kuriems sudėtinga greitai pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos išteklių, pavyzdžiui, mūsų pramonei – cemento gamybai. Be to, CCS yra vienas pažangiausių technologinių sprendimų, galinčių reikšmingai prisidėti prie cemento pramonės dekarbonizacijos“, – teigia „Akmenės cemento“ generalinis direktorius Artūras Zaremba.
A. Zaremba pažymi, kad „Akmenės cemento“ ir „SCHWENK Latvija“ gamyklose Lietuvoje ir Latvijoje iš viso būtų galima surinkti apie 1,6 mln. tonų CO₂. Šios dujos būtų suskystinamos ir sausumos transportu gabenamos į „Klaipėdos naftos“ skystųjų energijos produktų terminalą Klaipėdoje. Iš ten suskystintas CO₂ specialiais laivais būtų toliau transportuojamas į nuolatinio saugojimo vietas Europoje. Konkrečios vietos dar nėra pasirinktos, tačiau saugiam surinkto CO₂ saugojimui paprastai naudojamos atokios jūrinės geologinės saugyklos, pasižyminčios tam reikalingomis geologinėmis savybėmis, pavyzdžiui, Šiaurės jūroje, kuri turi didžiulį CO₂ saugojimo potencialą.
Šiuo metu Lietuvoje, taip pat kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje, anglies dioksido saugojimas žemės gelmėse yra draudžiamas. Todėl įmonėms, kurioms sudėtinga pasiekti dekarbonizacijos tikslus vien tik didinant veiklos procesų efektyvumą, CO₂ surinkimas ir tvarkymas, eksportuojant surinktą anglies dioksidą į tam skirtas nuolatinio saugojimo vietas, gali tapti svarbia kompleksinių priemonių dalimi.
Planuojama sukurti anglies dioksido surinkimo ir tvarkymo vertės grandinę, kuria galėtų naudotis ne tik projektą inicijuojančios bendrovės, bet ir kitos regiono įmonės, siekiančios mažinti CO₂ emisijas ir prisidėti prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo. Todėl projektas svarbus tiek Baltijos regionui, tiek visai Europai – jis padės šalims vykdyti savo įsipareigojimus klimato srityje.
„CCS Baltic Consortium“ projektui gavus PCI statusą, bus tęsiamos išsamios studijos ir teikiamos paraiškos ES finansavimui gauti. Tikimasi, kad projektas padės pritraukti didelio masto ES investicijas į Lietuvą ir Latviją. Skaičiuojama, kad bendros investicijos gali siekti apie 1,1–1,2 mlrd. eurų. Galutinį investicinį projektą planuojama parengti 2026 m. pabaigoje, o CO₂ surinkimo ir eksporto veiklą pradėti 2030 m.
6-asis PCI sąrašas buvo paskelbtas 2023 m. lapkričio 27–28 d. Olborge, Danijoje, vykusiame CCUS forume, kuriame dalyvavo ir dalis „CCS Baltic Consortium“ komandos. Europos Komisijos CCUS forumo metu Danija, Prancūzija, Vokietija, Švedija ir Nyderlandai taip pat pasirašė Olborgo deklaraciją. Šia deklaracija įtvirtinamas CCUS vaidmuo energetikos transformacijos laikotarpiu – penkios šalys sutarė, kad CCUS projektų mastą būtina didinti tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu. Europos Komisijos energetikos komisarė Kadri Simson pabrėžė: „Šie projektai parodo du dalykus. Pirma, ES pramonė yra pasirengusi ir įsipareigojusi siekti visiškos mūsų ekonomikos dekarbonizacijos. Antra, anglies dioksido surinkimas ir saugojimas turi tvirtą politinį palaikymą ES. Tačiau tai taip pat reiškia, kad svarbu žengti kitą žingsnį ir sukurti reguliavimo sistemą, kuri sudarytų sąlygas plėsti CCUS visoje ES.“ Per dvi dienas vykusiose dešimtyje diskusijų taip pat daug dėmesio skirta klausimams, kaip greitai turėtų būti įgyvendinamos pramonės anglies dioksido valdymo strategijos siekiant klimato neutralumo, kokius CO₂ transportavimo modelius reikėtų ar nereikėtų rinktis, kaip efektyviai užtikrinti pakankamus CO₂ saugojimo pajėgumus, taip pat kaip vyriausybės turėtų tobulinti reguliavimą ir didinti visuomenės informuotumą apie CCUS. Džiugu matyti, kad CCUS proveržis Europoje įgauna pagreitį.
Nuotraukoje iš kairės: Justinas Jazbutis, „Klaipėdos naftos“ Verslo plėtros tarnybos Projektų skyriaus vadovas; Eglė Jankauskienė, „Akmenės cemento“ tvarumo ir projektų koordinatorė; Bruce Moore, „Mitsui O.S.K. Lines“ strategijos ir dekarbonizacijos vadovas; Naoya Sawada, „Mitsui O.S.K. Lines“ strategijos ir dekarbonizacijos vadovo pavaduotojas.
